BAIDARIŲ NUOMOS KAINA
KAINOS >>

Baidarės Aiseta - Kiauna - Žeimenys - Dringis - Būka - Srovė 4 d.

Maršruto ilgis: 72 km      Ežerai: 22 / 31km / 43%      Upės, protakos: 18 / 41km / 57%
Utenas
Utenykštis
Būka
Baluošas
Almajas
Srovė
Asėkas
Ūkojas
Dringis
Lūšiai
Aisetas
Šventas
Žeizdrelis
Kiaunas
Aiseta
Žeimenys
Kiauna
Gilūtas
Kretuonas
1-a diena 17 km
Šventas - Žiezdrelis -
Juodenis - Aisetas -
Aiseta - Kiaunas -
Kiauna
2-a diena 18 km
Kiauna - Gilūtas - Kiauna -
Sekluotis - Kiauna -
Žeimena - Žeimenys
3-a diena 16 km
Žeimenys - Šakarvai -
Lūšiai - Asalnai -
Meira - Dringykštis -
Dumblynė - Dringis
4-a diena 21 km
Utenas - Utenykštis -
Būka - Baluošas -
Baluošykštis - Skriogžlė -
Sravinaitis - Srovė -
Asėkas - Asėka -
Linkmenas - Alksnaitis -
Ūkojas
Tauragnai
Palūšė
Linkmenys
Šakarva
Kaltanėnai
Startas
Stovyklavietė
Vaišnoriškės - etnografinis kaimas
Šio kaimo įsikūrimą lėmė savotiška tuometinė jo
geografinė padėtis. Per kaimą ėjo senasis
Tauragnų - Braslavo vieškelis. Ten, kur vieškelis
kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo
sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmoji
gyvenamoji sodyba čia įsikūrė 1830 m., vėliau
pastatytos dar keturios. Senoviniu liaudies
stiliumi atstatytos 2 pirkios, kluonas, 2 tvartai ir
pirtis.
Strazdai - etnografinis kaimas
Manoma, kad rašytiniuose šaltiniuose pirmą
kartą paminėtas 1783 m. Balošekulio vardu.
1798 m. “Ažvinčio rakto” inventoriuje jau
aprašyta gausi miško sargo Jurgio Strazdo
šeima. Apylinkėje kaimas garsėjo savo klojimo
teatru. Nuo XIX a. yra išlikusios 3 pirkios, 2
kluonai, 1 daržinė. Viena pirkia dūminė.
Šuminai - etnografinis kaimas
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas
1784 m. Pabaluošės vardu. Kaime auga apie 300
metų amžiaus pušis, daugybė klevų, todėl
kaimas ypač gražus rudenį. Viename iš
gyvenamųjų pastatų įrengta žvejo namų
muziejinė ekspozicija. Iš senųjų pastatų išsiskiria
kluonas su jauja. Jo durų mediniai vyriai - tikra
retenybė. Šuminų kaimelyje buvo filmuojamas
garsusis filmas apie Tadą Blindą.
Ilgasalė - unikalus hidrografinis gamtos darinys.
Tai vienintelė Lietuvoje ežero sala, kurioje yra
ežerėlis. Su Baluošo ežeru jį jungia 70 m ilgio ir 5
m pločio protaka. Įplaukę į Ilgasalės ežerėlį
pajusite nepakartojamą pirmykštės gamtos
žavesį ir grožį.
Trainiškio ąžuolas auga to paties pavadinimo
kaime. Ąžuolui yra apie 800 metų. Jo kamieno
apimtis – 6,1 m, o aukštis – 23 m. Šis ąžuolas
mena pagonybės laikus, kai Lietuvoje ošė ištisos
šventų ąžuolų girios.
Stovyklavietė
Stovyklavietė
SRAVINAITIS
Keliaujant iš Sravinaičio ežero į Srovės upelį,
kelią pastos Ginučių vandens malūnas,
išsaugojęs savo autentišką įrangą. Jis veikė iki
1968 m. Jame ne tik miltus malė - metalinės
turbinos galią Ginučių kaimo gyventojai naudojo
elektros gamybai. 1978 m. vandens malūnas
buvo restauruotas. Ekspozicija antrame aukšte
rodo, kaip atsiranda duona. Dabar malūnas
saugomas valstybės kaip XIX a. technikos
paminklas. Nepraleiskite progos išsimaudyti po
vandens kriokliu, krentančiu iš malūno
užtvankos.
Ginučių piliakalnis - IX - XII a. archeloginis
paminklas. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji
Linkmenų pilis. Ant piliakalnio stovi paminklinis
akmuo su įrašu, kad prieš karą čia lankėsi
prezidentas Antanas Smetona. Nuo piliakalnio
atsiveria gražus Linkmeno ežero vaizdas, kitoje
piliakalnio pusėje tyvulioja Ūkojo ežeras.
Ladakalnis - 176 m aukščio virš jūros lygio
kalnas, stūksantis Šiliniškių gūbrio kalvų
grandinėje. Nuo šio kalno atsiskleidžia mistiško
grožio vaizdas – net 6 ežerai, tyvuliuojantys
miškų apsuptyje. Manoma, kad pagonybės laikais
ant šio kalno buvo atnašautos aukos baltų
gyvybės deivei Ladai. Ladakalnis paskelbtas
geomorfologiniu gamtos paminklu.
Salos II - etnografinis kaimas
Salomis vadinami du kaimai. Abu jie yra
savotiškame pusiasalyje tarp Asalnykščio,
Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerų. Vienintelis
kelias į pusiasalį veda iš Antalksnės. Kaimelis
išsiskiria savo unikalia architektūra ir išdėstymu,
todėl čia įsteigtas Salų kultūrinis rezervatas.
Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas.
Kiti trobesiai statyti jau XX a. pradžioje.
Parduotuvė
Medinė Palūšės bažnyčia su varpine, kurią
1750 m. pastatė kunigas Juozapas Baziliauskas.
Istorija byloja, kad vienintelis statyboje naudotas
instrumentas buvo kirvis. Aštuoniakampė
varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių
pilių sargybos bokštą, yra vienintelė tokia
Lietuvoje. Bažnyčia stovi ant kalvos, nuo kurios
atsiveria gražus Lūšių ežero vaizdas. Bažnyčios
ansamblis su varpine paskelbtas architektūros
paminklu.
Kaltanėnų bažnyčia
Jonas Narbutas Kaltanėnų pranciškonams
1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. Apie
tuos metus pastatyta bažnyčia ir vienuolynas.
1740 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia
ir aštuoniakampė varpinė. 1772 m. pastatytas
dviaukštis vienuolynas. 1903 – 1909 m.
pastatyta dabartinė raudonų molio plytų
bažnyčia. Neogotikinio stiliaus, stačiakampio
plano, vienabokštė.
Stovyklavietė
Stovyklavietė
Parduotuvė
Stovyklavietė
Pakretuonės vandens malūnas
Finišas
Ši svetainė naudoja slapukus. Slapukai naudojami tam, kad būtų užtikrintas interneto svetainės tinkamas veikimas. Naudodamiesi šia svetaine jūs sutinkate su slapukų naudojimu.

Sutinku