Gražus ir įdomus baidarių maršrutas Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais ir upėmis.
Kelionė baidarėmis prasideda antrajame pagal dydį Aukštaitijos nacionalinio parko ežere Baluoše. Startuoti reikia nuo rytinio ežero kranto vakarų kryptimi.
Nuplaukę pirmus 800 m susidursite su pirmu įdomiu objektu – Ilgasalės sala. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė – vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje telkšo ežerėlis. Pasiekę salą, pietinėje jos dalyje pamatysite įlanką. Šios įlankos gilumoje suraskite upelį ir įplaukite juo į Ilgasalės salos ežerėlį. Pasigrožėję vaizdais iš salos vidaus, grįžkite į Baluošo ežerą ir plaukite toliau.
Praplaukę Ilgasalės salą, pietiniame Baluošo ežero krante, jūsų kairėje pusėje, gilioje įlankoje pastebėsite Trainiškio kaimą. Čia galite aplankyti kaimo įžymybę – 800 metų amžiaus ąžuolą. Ąžuolo vidus drevėtas. Įėję į Jį galite pajusti galingojo medžio dvasią...
Šiauriniame Baluošo ežero krante, už nedidelės Degėsio salos, matysis senas, etnografinis, gražiai sutvarkytas Šuminų kaimas. Istoriniuose šaltiniuose jis pirmą kartą paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Šuminuose buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas apie Tadą Blindą.
Praplaukę Degėsio salą baidares pasukite pietų kryptimi ir plaukite į didelės įlankos gilumą. Turite pamatyti tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.
Iš ežero išteka 150 m ilgio upelis. Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką.
Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.
Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu. Dar už keleto vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.
Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.
Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. 1978 m. buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senų laikų malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės – spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 – 18 val., sekmadieniais 10 – 15 val).
Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per ją baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, krintančia iš užtvankos lovio!
Nuo malūno toliau plaukite Srovės upe. Pasiekę santaką su Almajos upe, ištekančia iš Almajo ežero, pasukite į kairę. Toliau laukia labai įdomi kelionės dalis – plaukdami pro Ginučių kaimą matysite gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplauksite po dviem tiltais. Už Ginučių kaimo tiesia ir greita Srovės upe plaukite iki Asėko ežero.
Apvaliame Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukę apie 0,68 km pamatysite Asėkos upės žiotis.
Asėkos upė jungia Asėko ir Linkmeno ežerus. Jos ilgis – apie 0,65 km. Turi keletą vingių, srovės beveik nesijaučia. Vandens augmenija čia labai graži. Upės krantai neaukšti, drėgni, apaugę lapuočiais. Tikras bebrų rojus!
Iš Asėkos įplauksite į Linkmeno ežerą, kurio vakarinį krantą remia įžymusis Ladakalnis – 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai – Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas. Nuplaukę dar vieną papildomą kilometrą Linkmeno ežero vandenimis, turėsite gerą progą aplankyti Ladakalnį. Jeigu Ladakalnį nutarėte aplenkti, baidares pasukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto linijos už maždaug 0,46 km pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Unksties sąsiaurio ilgis – apie 1,1 km. Sąsiaurio viduryje praplauksite po mediniu polių tiltu. Dešinėje pusėje esantį Salų pusiasalį tiltas jungia su kairėje augančiu Linkmenų mišku. Salų pusiasalyje yra du etnografiniai kaimai – Salos I ir Salos II. Kairėje pusėje medinis tiltas remiasi į pušynais apaugusį Puziniškio piliakalnį. Manoma, kad piliakalnis įrengtas pirmoje I tūkstantmečio pusėje. 10 – 20 m aukščio stačius piliakalnio šlaitus iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Sustojus po tiltu galima pamatyti vandenyje augančias gėlavandenes pintis – ežerines durles (lot. Spongilla lacustris). Nors jos yra žalsvos spalvos, tačiau savo išvaizda primena koralus. Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprasčiausių bestuburių grupei. Įveikę likusią Unksties sąsiaurio dalį, pateksite į Asalnykščio ežerą.
Vos įplaukę į Asalnykštį pamatysite aukščiausią Ignalinos rajono Gimžiškės salą. Toliau laikykitės kairės kranto linijos, kol pasieksite sąsmauką, dalijančią Asalnykščio ir Asalnų ežerus. Plaukdami pro sąsmauką kairėje pusėje ant aukštos kalvos pastebėsite Puziniškio kaimą. 1919 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, per kaimą ėjo demarkacinė linija, skirianti Lietuvos ir Lenkijos okupuotas teritorijas. Nuo kalvos, ant kurios išsidėstęs Puziniškio kaimas, atsiveria gražus Asalnų kraštovaizdžio draustinio vaizdas. Praplaukę sąsmauką pateksite į Asalnų ežerą.
Asalnų ežere laikykitės dešinės kranto linijos. Rytinė Asalnų ežero dalis – tarsi ilgos rankovės formos. Įplaukus į šią „rankovę“ kairėje pusėje, prieš prasidedant Meironų kaimui, įteka Meiros upė, jungianti Asalnų ir Dringykščio ežerus. Kairiajame krante matysite gatvinį Meironų kaimą.
Šiame kaime išlikusi įdomi tradicija. Per Sekmines gėlių vainikais papuoštos karvutės plukdomos į priešingame krante esantį ragą, vietinių gyventoju vadinamą Pabiržiu. Ten karvutės laisvėje ganosi iki pat rudens. Atgal parplukdomos per Mykolines. Iš tiesų, gana romantiška kiekvieną dieną keltis valtimi (apie 100 m) per ežerą į kitą krantą pamelžti karvutę ir šiltą pieną parplukdyti namo...
Praplaukę dešinėje stūksantį Pabiržio ragą, pateksite į Lūšių ežerą.
Už 1,5 km nuo tos vietos, kur Asalnai jungiasi su Lūšiais, rytiniame Lūšių ežero krante yra Palūšės kaimas. Didžiausia kaimo įžymybė – 1750 m. ant kalvos pastatyta medinė bažnyčia su varpine. Bažnyčia gerai restauruota ir atrodo labai gražiai. Nuo kalvos, kur ji stovi, atsiveria nuostabus vaizdas į Lūšių ežerą.
Įplaukę į Lūšius taikykite į priešingą krantą, sukdami šiek tiek kairiau. Per Lūšius reikės plaukti apie 0,8 km. Pasiekę priešingą Lūšių ežero krantą, sukite į dešinę ir laikydamiesi kranto linijos plaukite, kol pastebėsite protaką į Šakarvų ežerą.
Šakarvai – vienas gilesnių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, didžiausias gylis – 40 m. Vidutinis ežero plotis – 0,35 km, ilgis – 2,5 km. Plaukite iki ežero galo. Ten pastebėsite tiltą, po kuriuo įšteka Šakarvos upelis, jungiantis Šakarvų ir Žeimenio ežerus. Finišo vieta – 70 m į kairę pusę nuo tilto esančioje aikštelėje, kurios krantas apaugęs nendrėmis.