Baidarės Žeimena 1 d.

Žeimena traukte traukia vandens turistus savo plačiais ir vaizdingais slėniais, smėlingais, pušynų gobiamais skardžiais, skaidriu vandeniu ir smėlėtu upės dugnu. Žeimena sužavi grakščiais vingiais, puikiomis stovyklavietėms prie krantų.

Šis baidarių maršrutas Žeimena yra labai patogus – kelio čia nepastos dirbtinės ar gamtinės kliūtys. Vanduo visada skaidrus, srovė – rami ir vandeninga. Todėl baidarių nuomą Žeimena rekomenduojame tiems, kurie pageidauja nesunkiai keliauti upe, nori gėrėtis gražiais vaizdais, bei tiems, kurie keliauja su vaikais ir nori jaustis saugūs.

Žeimena – dešinysis Neries upės intakas. Ji įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santaka. Žeimenos upės ilgis nuo ištakų Žeimenio ežere – apie 82 km; upės baseinas – apie 2800 km2. Jame gausu miškų, daug ežerų ir pelkių. Dėl to Žeimenos upė vandeninga visais metų laikais. Jos aukštupį sudaro švariausi Lietuvos vandenys, ištekantys iš Aukštaitijos nacionalinio parko upių ir ežerų tinklo. Žeimenos vandenis papildo ir Labanoro regioninio parko girių upės, tokios kaip Kiauna ir Lakaja. Todėl ši Aukštaitijos „upių motina“ – viena švariausių Lietuvoje.

Žeimenos dešinieji intakai – Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Dubinga; kairieji – Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Skerdiksna.

Vidutinis Žeimenos nuolydis – 46 cm/km, plotis aukštupyje yra 15 – 20 m, vidutinis gylis – 0,5 – 1,5 m.

Plaukimas 1-os dienos 20 km

Baidarių žygį patogiausia pradėti Kaltanėnų miestelyje, iš karto už tilto dešiniajame Žeimenos upės krante. Čia upė teka pro gražią pievą, kurios pakraščiai apaugę senojo Kaltanėnų dvaro parko liepomis. Prie upės patogu privažiuoti, pakanka vietos išsidėlioti baidares , žygio mantą ir pasiruošti įspūdingai kelionei.

Kaltanėnų miestelyje yra dvi įdomios, lankytinos vietos. Vieną iš jų, neogotikinio stiliaus vienbokštę Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčią pamatysite nuo starto vietos.  Bažnyčia pastatyta iš  raudonų molio plytų 1903 – 1909 m. Kitas įdomus architektūros statinys – buvusio Kaltanėnų dvaro svirnas (2 min. kelio nuo starto vietos). Tai retas vad. liaudiškojo klasicizmo pavyzdys, dviejų aukštų labai senas, suręstas iš medinių rąstų 1838 m.

Suleidus baidares į upę reikia plaukti pasroviui. Praplaukus Kaltanėnų miestelį maždaug už 3 km kairiajame upės krante pamatysite įsikūrusį nedidelį Šakališkės kaimą. Ties juo Žeimenos vandenis papildo pirmasis jos dešinysis intakas – Kiaunos upė. Šiek tiek žemiau Kiaunos ir Žeimenos upės santakos, priplauksite gražų Žeimenos vingį. Dešinę Žeimenos pusę čia rėmina smėlėtas skardis. Kairėje pusėje rasite gražią pievą, kurioje galėsite palikti baidares Žeimenos krante. Upės vaga šioje vietoje yra smėlėta ir negili, tad galėsite maloniai pasimaudyti skaidriame vandenyje.

Toliau leidžiame baidares Žeimena pasroviui. Maždaug už 1 km nuo šios vietos praplauksite prie dešinio Žeimenos kranto įsikūrusį kaimą. Tai Naujoji Brasta, dar už 3 km – Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Šios upės ilgis – apie 15 km, bet siaura, pilna medžių užvartų, tad vandens turizmui netinkama. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės pusėje įsikūręs Jusių kaimas. Ties juo į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė, atitekanti iš Sirgelio ežero. Jos srovė silpna, o žiotys apaugę meldais.

Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.

Paplaukus dar apie 1 km ir įveikus du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, į kurį savo ruožtu įteka Šventelės upė (Šventelė – pirmas kairysis Žeimenos intakas).

Nukeliavę dar apie 5 km pasieksite Švenčionėlių miestelį. Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a. pabaigoje. Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo. Miestas pradėjo augti, kai 1862 m. buvo nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis, pastatyta geležinkelio stotis. Švenčionėliai buvo tapę geležinkelininkų miestu, nes pro miestą ėjo ir siaurasis Panevėžio – Lentupio geležinkelis, kurio atšaka siekė Adutiškį. 1900 m. miestelis kone visas sudegė, bet greitai buvo atstatytas. Pradėjo kurtis pramonės įmonės, 1907 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, įsteigta mokykla. 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. 1924 m. ten pradėjo dirbti degtukų šiaudelių fabrikas. Miestas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: buvo sunaikinta virš 200 miesto pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos buvo sušaudyta 8000 žmonių. Pokariu prasidėjo intensyvūs miesto atstatymo darbai.

Dabar Švenčionėliai – jaukus ir gražus miestas, pramonės, amatų bei mokymo ir kultūros centras. Norintys apsipirkti čia ras pakankamai aprūpintų parduotuvių, vaistinę, neblogą knygynėlį miesto centre, šiuolaikiškų kavinių.

Finišas

Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė. Čia yra vienos dienos plaukimo baidarėmis Žeimenos upe pabaiga.