Rinkitės dviejų dienų baidarių nuomą gražiausiu Aukštaitijos nacionalinio parko vandens maršrutu, kuris driekiasi upėmis bei ežerais.
Jei ketinate iš vakaro apsistoti palapinėse, o žygį baidarėmis pradėti kitos dienos rytą, patogiausia būtų įsikurti stovyklavietėje prie Uteno ežero.
Suleidę baidares į Uteno ežero vandenis, plaukite į kairę (pietų kryptimi) apie 0,3 km. Kirtę siaurą protaką, įplauksite į Utenykščio ežerą. Įveikę dar kelis šimtus metrų bei apiplaukę dešinėje pusėje esantį ragą, pateksite į Lašmens sąsiaurį, apsuptą išsikerojusios pelkių augmenijos. Pelkių ir švendrių slepiamo sąsiaurio galo kairėje pusėje yra Būkos upės ištakos. Čia prasideda viena įdomiausių žygio atkarpų – kelionė Būkos upe.
Būka visus 9 km teka išskirtinai miško vietovėmis. Kairiajame jos krante stūkso Ažvinčių giria, dešiniajame – Vyžių miškas. Aplinkiniai miškai ir girios maitina upę savo vandenimis, todėl Būka yra viena švariausių Lietuvos upių.
Kadaise Būka tarnavo kaip sielių plukdymo kelias. Upėje pastebėsite medinių užtvankų liekanų, kurios buvo skirtos pakelti vandens lygį, kad sieliai laisvai praplauktų.
Nuplaukę apie kilometrą nuo Būkos ištakų, pasieksite Ineigos poilsiavietę. Čia patogu trumpam atsipūsti, prie liepto prišvartavus baidares. Jeigu baidarių žygį ketinate pradėti savo atvykimo dieną, ši vieta yra patogiausia startuoti.
Toliau keliaudami gėrėsitės puikiais miško vaizdais, kurie visu grožiu atsiveria tik plaukiant baidare upe. Jos vandenis puošia baltos lelijos, įvairūs vandens augalai. Jeigu į kelionę pamiršote įsidėti arbatžolių – nenusiminkite. Pakrantėje tarp švendrių pastebėsite ar užuosite vandens mėtas. Šių mėtų arbata labai skani!
Praplaukdami pro Vaišnoriškės kaimą aplenksite kaimo gyventojų lieptus, matysite senovinio liaudies stiliaus pastatus. Kaimą dalija senasis Tauragnų – Braslavo vieškelis. Ten, kur vieškelis kerta Būkos upę, dešiniajame krante stovėjo sena smuklė, minima jau 1765 m. Pirmoji sodyba čia įsikūrė 1830 m., vėliau pastatytos dar keturios.
Nuo Vaišnoriškės kaimo susiaurėjusi upės vaga tampa vingiuota, vandens tėkmė – stipresnė, todėl plaukimas baidarėmis nuo šios vietos tampa spartesnis. Vingiuose pasitaiko gilesnių duobių. Plaukdami aptiksite kelias įspūdingas medžių sąvartas, atsiradusias seniems medžiams nuo stačių smėlėtų skardžių nuvirtus į upę. 2 – 3 vietose baidares galbūt teks perkelti per medžių užvartas arba pervilkti krantu. Nepamirškite, kad keliant baidarę per medžio užvartą, abiejų komandos narių veiksmai turi būti darnūs! Antraip gresia neplanuotos maudynės upės vandenyse. Tai, žinoma, ekstremalus nuotykis, suteikiantis gerų emocijų.
Kai kur upės vaga išsišakoja į dvi dalis. Viena iš jų – netikra vaga, pasibaigianti aklaviete ir kemsynais. Priplaukę tokį įšsišakojimą, iš vandens augalų judėjimo nustatykite, kuria upės šaka laisvai teka vanduo. Ten baidares ir nukreipkite.
Pasigėrėję Būkos vaizdais ir įveikę visas jos kliūtis, įplauksite į Baluošo ežerą. Jis atsiveria nuostabaus grožio peizažu: ežere stūkso 7 salos, tapybiškai vingiuoja pušynais apaugusi kranto linija. Įplaukę į Baluošą dešinėje pusėje aptiksite Adomragį. Tai graži vieta apsistoti. Jeigu plaukiate ne vieni, čia galite palaukti, kol susirinks visa jūsų komanda, pasistiprinti maistu. Adomragyje atrasite ir puikią maudynių vietą. Ypač skaidrus atabradas yra pačiame rago smaigalyje. Labai prašome visų, sustojusių šioje gražioje vietoje, nepalikti šiukšlių... Išmesti šiukšles galėsite nakvynės arba finišo vietoje.
Pailsėjus ir pasidalijus įspūdžiais, laikas būtų priimti svarbų strateginį sprendimą. Įvertinę savo laiko ir fizinių jėgų atsargas nutarkite, kuria kryptimi dabar pasuksite baidares. Pirmas pasirinkimas – plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15 – 20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia taikyti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje – iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.
Antras pasirinkimas – plaukti į Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė – vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis. Ši atkarpa, lyginant su pirmuoju pasirinkimu, yra 3 km ilgesnė. Norėdami ją įveikti, nuo Adomragio iki upelio, jungiančio Baluošą su Baluošykščiu, plauksite apie puse valandos. Tad jei pasirinkote Ilgasalę, sukite baidares į kairę ir laikydamiesi kranto plaukite pietryčių kryptimi.
Plaukdami baidarėmis link Ilgasalės, kairiajame krante pamatysite etnografinį, seną, gražiai sutvarkytą Šuminų kaimą. Istoriniuose šaltiniuose jis pirmą kartą paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Šuminuose buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas apie Tadą Blindą. Gal garsųjį Tadą – „svieto lygintoją“ netyčiomis ten sutiksite ir jūs?..
Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ilgiausios Baluošo ežero salos – Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį įplauksite į Ilgasalės salos ežerėlį. Pasisvečiavę ir juo pasigrožėję sukite baidares atgal link upelio į Baluošykštį.
Iš Baluošo ežero išteka 150 m ilgio upelis. Jo smagi srovė nuplukdys jūsų baidarę į nedidelį Baluošykščio ežeriuką.
Baluošykštyje, kairėje palikę Simoniškio, o dešinėje – Vaidžiuškių kaimus, plaukite išilgai iki kito ežero galo. Ten, kairėje pusėje tarp švendrių pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.
Skriogžlės ilgis – apie 0,9 km. Iš pradžių sekli jo vaga pamažu siaurėja ir gilėja. Upelis turi keletą staigių vingių, įrėmintų stačiais, senais medžiais apaugusiais šlaitais. Galite susidurti su medžių užvarta, kurią galima įveikti „peršokant“ baidare, varoma dideliu greičiu. Dar už keleto vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.
Jeigu nakvynės vietą pasirinkote stovyklavietę prie Sravinaičio ežero, plaukdami laikykitės dešinės kranto linijos, kol atplauksite iki stovyklavietės, kuri pažymėta ženklu – stovyklavietė „Sravinaitis“. Čia baigiasi pirmos dienos plaukimas baidarėmis.
Pradėdami antrą žygio baidarėmis dieną, toliau plaukite Sravinaičio ežeru, laikydamiesi dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą, kurią aplenkę iš kairės pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.
Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. 1978 m. buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senų laikų malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės – spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 – 18 val., sekmadieniais 10 – 15 val.).
Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per ją baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti po vandens srove, krintančia iš užtvankos lovio!
Sekanti kelionės dalis labai įdomi – plaukdami pro Ginučių kaimą, matysite gražiai sutvarkytas sodybas, lieptus, praplauksite po dviem tiltais. Nuo malūno toliau keliaukite iki Srovės ir Almajos upių santakos, kurią pamatysite praplaukę medinį Ginučių kaimo tiltą. Pasiekę santaką baidares pasukite į kairę. Tada apie 2,5 km greita Srovės upe keliaukite iki Asėko ežero.
Apvaliame Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukę apie 0,7 km pamatysite Asėkos upės žiotis.
Asėkos upė jungia Asėko ir Linkmeno ežerus. Jos ilgis – apie 0,7 km. Turi keletą vingių, srovės beveik nesijaučia. Vandens augmenija čia labai graži. Upės krantai neaukšti, drėgni, apaugę lapuočiais. Tikras bebrų rojus!
Iš Asėkos įplauksite į Linkmeno ežerą, kurio vakarinį krantą remia įžymusis Ladakalnis – 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva. Nuo jos viršūnės atsiveria nuostabūs vaizdai: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai – Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas. Nuplaukę dar vieną papildomą kilometrą Linkmeno ežero vandenimis, turėsite gerą progą aplankyti Ladakalnį. Jeigu Ladakalnį nutarėte aplenkti, baidares pasukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto linijos už maždaug 0,5 km pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.
Unksties sąsiaurio ilgis – apie 1,1 km. Sąsiaurio viduryje praplauksite po mediniu polių tiltu. Dešinėje pusėje esantį Salų pusiasalį tiltas jungia su kairėje augančiu Linkmenų mišku. Salų pusiasalyje yra du etnografiniai kaimai – Salos I ir Salos II. Kairėje pusėje medinis tiltas remiasi į pušynais apaugusį Puziniškio piliakalnį. Manoma, kad piliakalnis įrengtas pirmoje I tūkstantmečio pusėje. 10 – 20 m aukščio stačius piliakalnio šlaitus iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Sustojus po tiltu galima pamatyti vandenyje augančias gėlavandenes pintis – ežerines durles (lot. Spongilla lacustris). Nors jos yra žalsvos spalvos, tačiau savo išvaizda primena koralus. Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprasčiausių bestuburių grupei. Įveikę likusią Unksties sąsiaurio dalį, pateksite į Asalnykščio ežerą.
Vos įplaukę į Asalnykštį pamatysite aukščiausią Ignalinos rajono Gimžiškės salą. Toliau baidares laikykite arčiau kairės kranto linijos, kol pasieksite sąsmauką, dalijančią Asalnykščio ir Asalnų ežerus. Plaukdami pro sąsmauką kairėje pusėje ant aukštos kalvos pastebėsite Puziniškio kaimą. 1919 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, per kaimą ėjo demarkacinė linija, skirianti Lietuvos ir Lenkijos okupuotas teritorijas. Nuo kalvos, ant kurios išsidėstęs Puziniškio kaimas, atsiveria gražus Asalnų kraštovaizdžio draustinio vaizdas. Praplaukę sąsmauką pateksite į Asalnų ežerą.
Asalnų ežere laikykitės dešinės kranto linijos. Rytinė Asalnų ežero dalis – tarsi ilgos rankovės formos. Įplaukus į šią „rankovę“ kairėje pusėje, prieš prasidedant Meironų kaimui, įteka Meiros upė, jungianti Asalnų ir Dringykščio ežerus. Kairiajame krante matysite gatvinį Meironų kaimą.
Šiame kaime išlikusi įdomi tradicija. Per Sekmines gėlių vainikais papuoštos karvutės plukdomos į priešingame krante esantį ragą, vietinių gyventojų vadinamą Pabiržiu. Ten karvutės laisvėje ganosi iki pat rudens. Atgal parplukdomos per Mykolines. Iš tiesų, gana romantiška kiekvieną dieną keltis valtimi (apie 100 m) per ežerą į kitą krantą pamelžti karvutę ir šiltą pieną parplukdyti namo...
Praplaukę dešinėje stūksantį Pabiržio ragą, pateksite į Lūšių ežerą.
Už 1,5 km nuo tos vietos, kur Asalnai jungiasi su Lūšiais, rytiniame Lūšių ežero krante yra Palūšės kaimas. Didžiausia kaimo įžymybė – 1750 m. ant kalvos pastatyta medinė bažnyčia su varpine. Bažnyčia gerai restauruota ir atrodo labai gražiai. Nuo kalvos, kur ji stovi, atsiveria nuostabus vaizdas į Lūšių ežerą.
Įplaukę į Lūšius baidares nutaikykite į priešingą krantą, sukdami šiek tiek kairiau. Per Lūšius reikės plaukti apie 0,8 km. Pasiekę priešingą Lūšių ežero krantą, sukite į dešinę ir laikydamiesi kranto linijos plaukite, kol pastebėsite protaką į Šakarvų ežerą.
Šakarvai – vienas gilesnių Aukštaitijos nacionalinio parko ežerų, didžiausias gylis – 40 m. Vidutinis ežero plotis – 0,35 km, ilgis – 2,5 km. Plaukite iki ežero galo. Ten pastebėsite tiltą, po kuriuo įšteka Šakarvos upelis, jungiantis Šakarvų ir Žeimenio ežerus. Finišo vieta – 70 m į kairę pusę nuo tilto esančioje aikštelėje, kurios krantas apaugęs nendrėmis.