Žeimena – vandeningiausia Rytų Lietuvos upė. Jos aukštupys – tai Aukštaitijos nacionalinio parko upių ir ežerų tinklas. Jis prasideda Būkos upe, o baigiasi Žeimenio ežeru. Žeimenos upės ištakos yra Žeimenio ežero gale šalia Kaltanėnų miestelio. Žeimeną gausiai vandenimis papildo ir 2 pagrindiniai jos intakai – tai Kiaunos ir Lakajos upės. Jos savo vandenis surenka iš Labanoro girios miškų ir pelkių. Žeimenos upės ilgis nuo ištakų Kaltanėnuose iki žiočių Santakoje yra apie 82 km. Žeimena pats vandeningiausias Neries upės intakas. Net ketvirtadalį metinio Neries vandens nuotėkio sudaro Žeimenos upės vandenys.
Jeigu ieškote nesunkaus, bet gražaus plaukimo baidarėmis, rekomenduojame baidarių nuomą Žeimena. Žeimena – viena švariausių Lietuvos upių. Keliauti ja visada žavu – jos vandenys skaidrūs, tėkmė vandeninga ir rami. Žeimenos krantai daugelį vietų yra smėlingi, gobiami pušynų. Todėl čia visada rasite gražią vietą, kurioje galėsite pailsėti ir pasimaudyti. Čia yra puikių stovyklaviečių, kuriose galima apsistoti nakvynei, statyti palapines ir kurti laužus. Taigi leiskitės į kelionę gražiąją Žeimenos upe.
Plaukimą Žeimenos upe geriausia pradėti nuo Kaltanėnų miestelio. Čia yra Žeimenos upės ištakos ir patogi starto vieta. Šalia tilto per Žeimeną, senojo Kaltanėnų dvaro parko pakraštyje, palei Žeimenos upę yra įkurta graži poilsio aikštelė su pavėsine ir lieptu. Čia patogu privažiuoti, tad bus patogu išsikrauti mantą ir paruošti plaukimui baidares Žeimena.
Prieš plaukimą baidarėmis galite pasinaudoti proga ir aplankyti du įdomius architektūrinius – istorinius statinius, kurie yra Kaltanėnų miestelyje. Tai buvusio Kaltanėnų dvaro svirnas. Jis yra dviejų aukštų ir suręstas iš medinių rąstų 1838 m. bei 1903 – 1909 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia. Ji yra neogotikinio stiliaus, vienbokštė, pastatyta iš raudonų plytų. Ji šiek tiek matosi nuo starto vietos, nes yra priešingame Žeimenos upės krante.
Sukrovus mantą, leiskite Žeimena baidares pasroviui. Praplaukę Kaltanėnų miestelį maždaug už 3 km kairiajame upės krante pamatysite įsikūrusį nedidelį Šakališkės kaimą. Ties juo Žeimenos vandenis papildo pirmasis jos dešinysis intakas – Kiaunos upė.
Už 1,7 km nuo Šakališkės kaimo praplauksite prie dešinio Žeimenos kranto įsikūrusį kaimą. Tai Naujoji Brasta, dar už 3 km – Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Šios upės ilgis – apie 15 km, bet siaura, pilna medžių užvartų, tad vandens turizmui netinkama. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės pusėje įsikūręs Jusių kaimas. Ties juo į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė, atitekanti iš Sirgelio ežero. Jos srovė silpna, o žiotys apaugę meldais.
Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Paplaukę dar apie 1 km ir įveikę du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, į kurį savo ruožtu įteka Šventelės upė (Šventelė – pirmas kairysis Žeimenos intakas). Ši vieta – dviejų dienų baidarių žygio maršruto vidurys. Todėl patartina plaukiant toliau atrasti tinkamą vietą stovyklavietei.
5 km žemiau Šventelės upės žiočių praplauksite pro betoninį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Štai čia ir prasideda kairiajame Žeimenos upės krante prieš kelis šimtmečius įsikūrusio Švenčionėlių miestelio ribos.
Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a. pabaigoje. Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje Viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo. Miestas pradėjo augti, kai 1862 m. buvo nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis, pastatyta geležinkelio stotis. Švenčionėliai buvo tapę geležinkelininkų miestu, nes pro miestą ėjo ir siaurasis Panevėžio – Lentupio geležinkelis, kurio atšaka siekė Adutiškį. 1900 m. miestelis kone visas sudegė, bet greitai buvo atstatytas. Pradėjo kurtis pramonės įmonės, 1907 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, įsteigta mokykla. 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. 1924 m. ten pradėjo dirbti degtukų šiaudelių fabrikas. Miestas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: buvo sunaikinta virš 200 miesto pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos buvo sušaudyta 8000 žmonių. Pokariu prasidėjo intensyvūs miesto atstatymo darbai.
Dabar Švenčionėliai – jaukus ir gražus miestas, pramonės, amatų bei mokymo ir kultūros centras. Norintys apsipirkti čia ras pakankamai aprūpintų parduotuvių, vaistinę, neblogą knygynėlį miesto centre, šiuolaikiškų kavinių.
Už 2 km nuo Kirulio tilto praplauksite pėsčiųjų tiltą, jungiantį kairėje upės pusėje išsidėsčiusį miestelį su kaimu dešinėje upės pusėje bei Švenčionėlių mišku. Plaukdami pamatysite gražias smėlio atodangas, upę supančius pušynus. Už 3 km nuo pėsčiųjų tilto praplauksite dešinėje esantį kaimą, turinti savitą, įdomų vardą – Garnys. Iš karto už Garnio kaimo pamatysite pėsčiųjų tiltelį. Nuo čia iki finišo vietos dar lieka 8 km kelionės.
Štai ir betoninis tiltas, šalia – Liūlinės kaimas. Čia yra 2 dienų baidarių žygio Žeimenos upe pabaiga. Išsilaipinti reikia dešinėje, iš karto už tilto.