Ar norite ištirti tris garsiąsias Rytų Lietuvos upes – Aisetą, Kiauną ir Žeimeną? Jei taip – siūlome baidarių nuomą dviejų dienų plaukimui baidarėmis. Baidarių žygis prasideda stovyklavietėje, kuri įsikūrusi romantiško Aiseto ežero gale.
Aisetas – vienas ilgiausių ežerų Lietuvoje, antrasis po Asvejos. Tad pasirengę plaukti baidares nukreipkite į kairę pusę – pagal kranto liniją. Plaukite apie 140 m iki Aisetos upės ištakų. Taip patogiausia, nes kitu atveju teks plaukti 16 km iki kito Aiseto ežero galo ir grįžti atgal.
Nukeliavę apie 0,45 km nuo Aisetos upės ištakų, praplauksite po nediduku Paaisetės kaimo mediniu tiltu. Netrukus, praplaukę pro kelias kaimo sodybas ir keletą upės vingių, už 0,6 km atsidursite ištiesintoje 1,3 km ilgio Aisetos upės vagos atkarpoje, kurios krantai apaugę nendrėmis. Plaukimas baidarėmis šia nendrėmis apžėlusia atkarpa yra savotiškai įdomus, egzotiškas. Paskui maždaug 1,6 km Aisetos upė vingiuos iki Utenos – Švenčionėlių geležinkelio tilto. Praplaukę geležinkelio tiltą, pamatysite ir už jo esančias senojo geležinkelio tilto liekanas. Tada įveikiamas gamtinių kliūčių ruožas – paskutinioji 260 m ilgio Aisetos upės atkarpa, užgriozdinta medžių užvartų. Galop įplauksite į Kiauno ežerą.
Kiauno ežere baidares laikykite arčiau dešinio kranto. Jis apaugęs miškingu pušynu, todėl esant geram orui ten ypač puikiai skamba aidas – galite prisiminti vaikystę ir pašūkauti...
Nuplaukus kokius 1,9 km Kiauno ežeru dešiniajame krante turite atrasti Kiaunos upės ištakas. Apie 100 m už ištakų stūkso nedidelė, nendrėmis apaugusi sala – puikus Kiaunos ištakų orientyras.
Kiaunos upė – vienas labiausiai vingiuotų baidarių maršrutų Aukštaitijoje, tad plaukti juo bus tikrai įdomu.
Nuo upės ištakų nukeliavę kiek daugiau nei 0,4 km, praplauksite pro Pakiaunio kaimą. Jame yra senovinė medinė dvaro sodyba, statyta 1900 – 1903 m., nutolusi nuo upės apie 150 m.
Pakiaunio kaimo gale praplauksite betoninį tiltą, už jo prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Toliau plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Nuo upės bus įdomu pamatyti šalia Kiaunos įsikūrusius nedidelius Stirninės, Jakutiškio, Vasiuliškės, Žvirbliškės, Kūrinių ir Kuklių kaimus. Bene „ekstremaliausia“ ir įspūdingiausia Kiaunos upės dalis prasideda nuo Vasiuliškio kaimo ir tęsiasi iki Kūrinių kaimo tilto. Šioje, mišku srovenančioje Kiaunos upės vagos atkarpoje teks įveikti apgaulingus, sraunius upės vingius ir medžių užvartas. Ši vieta – viena populiariausių tarp tų baidarių turizmo aistruolių, kuriems patinka apsivertus su baidare maudytis Kiaunos upės vandenyse.
Maršruto atkarpoje iki Gilūto ežero baidarių nuomotojams pasiūlysime, kur apsistoti baidarių žygio metu.
Praplaukus po Kūrinių kaime esančiu tiltu, jungiančiu Molėtų – Ignalinos kelią, kokius 2 km plaukimas baidarėmis tęsis Kiaunos upės vaga, kurią supa medžių įrėminti upės krantai. Iš pradžių vaga labai vingiuota, vėliau – tiesi, papuošta gražia medžių alėja, kuri kartu su upe tarsi įsilieja į nedidelį Gilūto ežerą.
Įplaukę į Gilūtą baidares nukreipkite į kairę, rytų kryptimi ir apie 0,6 km plaukite iki protakos, jungiančios Gilūto ir Sekluočio ežerus. Šiuose ežeruose tikriausiai teks susidurti su šių vandenų šeimininkėmis – gulbėmis. Šie karališkieji paukščiai, pasitikdami svečius, visada demonstruoja savo grožį...
Ežerus jungiančios protakos pradžios dešinėje pusėje žaliuoja nedidelė, jauki pievelė, auksu švyti smėlėtas upės dugnas. Puiki vieta atokvėpiui ir maudynėms! Pasidžiaukite ja ir išlikite ekologiški. Gamtos mylėtojai, visi vandens turistai, labai prašome šią vietą palikti švarią ir tvarkingą.
Praplaukę 800 m ilgio ežerus jungiančią ir nendrėmis apaugusią protaką pateksite į Sekluočio ežerą. Baidares nukreipkite išilgai ežero, rytų kryptimi. Ne veltui šis ežeras taip pavadintas – juo plaukiant baidarės dugnas sieks vešlią seklaus ežero augmeniją. Nuplaukę gerus 0,75 km iki ežero pabaigos sukite į dešinę, pietų kryptimi, ir plaukite iki pat upės ištakų.
Kiaunos upės dalis, ištekanti iš Sekluočio, kartais vadinama Kernauja. Iš karto už Sekluočio ežero yra Kuklių kaimas, išsidėstęs abipus upės krantų. Už jo plauksite pušynais besidriekiančia Kiaunos upės vaga. Kai nukeliausite 2 km, sulėtėjusi upės tėkmė jus atplukdys iki Kiaunos upės žiočių.
Kiauna – pirmasis, dešinysis Žeimenos upės intakas. Į Žeimeną ji įteka 4,30 km žemiau Žeimenos upės ištakų, prasidedančių Žeimenio ežere.
Žeimenos, kuri yra dešinysis Neries upės intakas, ilgis – apie 80 km. Žeimenos upės baseinas užima apie 2800 km2 plotą. Jis pasižymi dideliu ežeringumu ir vandeningumu. Ir nors Žeimenos baseino plotas sudaro tik apie 11 % Neries baseino, bet sraunioji Žeimena į Nerį atplukdo apie 25 % metinio vandens nuotėkio. Žeimenos upė vandeninga visais metų laikais. Ji – viena švariausių Lietuvos upių. Jos aukštupį formuoja švariausi Lietuvos vandenys, ištekantys iš Aukštaitijos nacionalinio parko upių ir ežerų tinklo. Plaukimas baidarėmis Žeimena, ilgam paliks nepakartojamą įspūdį.
Į Žeimeną įplauksite ties Kiaunos ir Žeimenos upių santakoje įsikūrusiu Šakališkės kaimu. Santakoje pasukite į dešinę ir paleiskite baidares Žeimena pasroviui. Jeigu pageidaujate maloniai pailsėti ir išsimaudyti gražioje vietoje, paplaukę apie vieną kilometrą nuo santakos, pamatysite pušynu apaugusį smėlėtą krantą.
Tolesnė kelionė bus lengva ir graži. Žeimenos srovė vandeninga. Išskyrus upės vingius, jokių sudėtingų kliūčių nėra. Upės krantus nuostabiai įrėmina pušynai ar statūs, miškais apaugę slėnių šlaitai, siekiantys net iki 25 – 30 m aukščio. Kartais Žeimena vingiuoja užliejamomis ar pelkėtomis, nendrėmis apaugusiomis pievomis.
Už 1,7 km nuo santakos pamatysite prie dešinio Žeimenos kranto įsikūrusį kaimą – tai Naujoji Brasta, o dar už 3 km – Luknos kaimą. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Nors šios upės ilgis – apie 15 km, ji gana siaura, pilna medžių užvartų, tad vandens turizmui netinkama. Už Luknos kaimo maždaug už 5 km dešinėje pusėje įsikūręs Jusių kaimas. Ties juo į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė, atitekanti iš Sirgelio ežero. Jos srovė silpna, o žiotys apaugę meldais.
Štai ties Sirgėlos upės žiotimis ir baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija. Prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Santakos – Žeimenos upės žiočių. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes. Paplaukę dar apie vieną kilometrą ir įveikus du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, į kurį savo ruožtu įteka Šventelės upė. Šventelė – pirmas kairysis Žeimenos intakas.
Yra dvi finišo vietos, kuriose galėtų baigtis 2 d. žygis baidarėmis: galima pasukti į 300 m ilgio protaką, kuri jungia Žeimenos upę su Telio ežeru. Tada, įplaukus į miškais apaugusį Telio ežerą, reikia surasti Šventelės upės žiotis. Jos yra šiaurės rytų pusės ežero krante. Šventelės upelyje reikia prieš srovę nuplaukti apie 150 m ir išsilaipinti prieš tiltą.
Antruoju atveju plaukite toliau – Žeimenos upe. Nukeliavę apie 5 km ir pasiekę Švenčionėlių miestelio pradžią, pamatysite betoninį tiltą, kurį čiabuviai vadina Kirulio tiltu. Dešinėje pusėje prieš jį yra patogi smėlėta maudyklė, kurioje patogu išsilaipinti. Bet baidares prišvartuoti prie kranto galima tiek dešinėjė tiek kairėje pusėje. Antrasis variantas patogus tiems, kurie į namus nori grįžti traukiniu, vykstančiu iš Švenčionėlių geležinkelio stoties. Arba tiems, kurie norėtų praleisti dar vieną gražią valandą, plaukdami Žeimenos upe.