Baidarės Siesartis - Baltieji ir Juodieji Lakajai - Lakaja 3 d.

Rekomenduojame baidarių nuomą 3 dienų kelionei, gražiausiu Molėtų ežeryno ir Lakajos upės baidarių maršrutu. Jis prasideda nuo paplūdimio prie Pastovio ež., kuris yra pačiame Molėtų mieste, netoli autobusų stoties.

Plaukimas 1-os dienos 13 km

Plaukimas baidarėmis prasideda, suleidus baidares į Pastovio ežero vandenis. Plaukite laikydamiesi kairės kranto linijos. Už 270 m praplaukus pėsčiųjų tiltą, toliau plauksite siauresne ežero dalimi. Plaukite, laikydamiesi kairiojo kranto, kol priplauksite susiaurėjimą – pirmos Siesarties upės dalies žiotis. Siesarties upė išteka iš Siesarties ežero, tad upė Siesartis baidares nenuneš iki ežero, reikės pairkluoti prieš srovę. Upės vaga nėra plati, o srovė nestipri. Plaukimas šia, vaizdinga upės Siesartis atkarpa sudaro apie 1 km. Praplaukus, kairėje pusėje esančią, Molėtų miesto vasaros estradą už 400 m praplauksite pro betoninį tiltą. Virš jo yra Vilniaus – Utenos kelias. Likusius 600 m Siesarties upė teka pro aplink telkšančią pelkę, tad bus įdomu paganyti akis į aplinkinę augaliją.

Baigiant plaukimą baidarėmis Siesarties upe pirmiausia įplauksite į Siesarties ežero įlanką, kuri yra vakariniame Siesarties ežero gale. Prieš akis nusimato apie 6,5 – 7 km plaukimo Siesarties ežeru. Siesarties ežero kranto linija yra vingiuota, turi daug iškyšulių ir įlankų. Ežero krantai apaugę pušynais, atabradas daugelį vietų – žvirgždėtas su priesmėliu, vanduo skaidrus. Siesarties ežere yra 5 salos. Paskutinė salą pro, kurią praplauksite – ypatinga. Bet apie tai šiek tiek vėliau.

Pradžioje, kol išplauksite iš įlankos į ežero išplatėjimą reikės plaukti apie 1 km. Šioje atkarpoje baidares laikykite pagal dešinę kranto liniją, o įplaukus į plačiuosius Siesarties ežero vandenis plaukite laikydamiesi kairės krantos linijos. Maždaug už 1,5 km priartėsite prie susiaurėjimo, kurį iš dešinės pusės formuoja ilgiausias Siesarties ežero iškyšulys, vadinamas Šaukiamuoju ragu. Visai smagu sustoti ir pailsėti šio rago įlankoje. Ragas apaugęs pušynu, krantas žvirgždėtas su priesmėliu, vanduo skaidrus, oras gaivus.

Praplaukus susiaurėjimą, už 1,5 km priplauksite nedidelę romantišką salelę, o už jos Birutės salą. Ji – ilgiausia Lietuvoje ežere esanti sala. Jos ilgis net 1,2 km! Praėjusio amžiaus pirmoje pusėje šioje saloje dar gyveno žmonės. Visa Birutės sala yra apaugusi mišku. Išduosime paslaptį – grybų sezono metu čia galima rasti daug baravykų. Salą galite apiplaukti iš bet kurios pusės. Yra labai įdomu baidarę palikus prie, kurios nors salos įlankos, pasivaikščioti po šią ypatingą vietą.

Praplaukus salą, lakykitės dešinės kranto linijos kol baidarėmis pasieksite Kamužės kaimą. Jo pradžią žymi nedidelis tiltukas ir po juo esantis nedidelis betoninis statinys. Jis tarnauja, kaip hidrografinis įrenginys, kuris reguliuoja vandens lygį tarp Siesarties ežero ir Baltųjų Lakajų ežero. Siesarties ežero vandenys srūva į Šventosios upę, o Baltųjų Lakajų į Žeimenos upę, tad šis įrenginys yra vandenskyra tarp Žeimenos ir Šventosios upių baseinų. Atsargiai perkelkite baidares per betoninę užtvarą. Čia yra tam tikslui yra įrengtas medinis takas. Atkreipkite dėmesį į tai, kad betonas po vandeniu yra apaugęs dumbliais ir yra labai slidus!

Toliau plaukimas baidaremis tęsis Kamužėlio ežeru. Jis yra nedidelis, viso labo 350 m ilgio. Jo gale išteka Kamužės upelis. Jis yra apie 230 m ilgio. Praplaukus juo pro arkos formos tiltu, įplauksite į Baltųjų Lakajų ežerą.

Tik įplaukus į Baltųjų Lakajų ežerą, dešinėje pusėje rasite stovyklavietę, kurioje galima apsistoti nakvynei. Čia galima statyti palapines, kurti laužą. Stovyklavietės krantas yra status, apaugęs mišku, o atabradas sudarytas iš balto smėlio, dėl kurio saulėtą dieną vanduo atrodo labai gažaus melsvo atspalvio. Maudytis čia labai malonu.

Plaukimas 2-os dienos 20 km

Toliau plaukite laikydamiesi kairės kranto linijos. Nuplaukus apie 500 m, atplauksite iki Mindūnų kempingo. Jeigu turite noro, galite krante palikti baidares ir aplankyti kempingo teritorijoje pastatytą Mindūnų apžvalgos bokštą. Jo aukštis yra 36 m. Jis yra aukščiausias iš visų Lietuvoje saugomose teritorijose pastatytų apžvalgos bokštų. Bokšto laiptai yra spiralės formos, o jo viršuje yra apžvalgos aikštelė. Pamatysite Siesarties ir Baltųjų Lakajų ežerus bei juos supančius Labanoro girios miškų masyvus.

Plaukimą baidarėmis tęskite pagal kairę kranto liniją. Už 1 km, kairėje pusėje, pamatysite sąsiaurį, kurį iš abiejų ežero pusių suformuoja 2 iškyšuliai. Toliau plaukimas baidare turėtų tęstis plaukiant pro tą sąsiaurį, bet dešinėje jo pusėje yra ilgiausia Baltųjų Lakajų ežere esanti įlanka. Oficialiai ji vadinama Kumelpalaikio įlanka, bet vietinė liaudis ją kartais vadina Vašingtono įlanka. Įlanka yra apaugusi pušynu. Atėjus laikui šiame pušyne dideli avietynai ir gervuogynai sunokina daug uogų. Visgi patraukliausia šioje ilgoje įlankoje yra jos atabradas. Jį sudaro grynas smėlis. Atabradas palaipsniui, o vėliau staigiai gilėja. Tai geriausia maudynių vieta visame Baltųjų Lakajų ežere. Tikrai, tai puiki vieta pailsėti.

Iš viso Baltųjų Lakajų ežere yra 3 salos. Tęsdami plaukimą baidarėmis nuo sąsiaurio, laikykitės dešinės kranto linijos. Už 500 m praplauksite pro salą, kuri yra didžiausią Baltųjų Lakajų ežere. Nuplaukus dar 1,5 km dešinėje pusėje prasideda pusiasalis vadinamas Ščiurio ragu. Jo ilgis yra apie 2,8 km. Jis skiria Baltųjų Lakajų ežerą nuo Juodųjų Lakajų ežero. Priplaukus pusiasalio pradžią ir prišvartavus baidares prie kranto galima pėsčiomis nusigauti iki Juodųjų lakajų ežero. Tik reikia kirsti siauriausią pusiasalio vietą, ten plotis siekia tik apie 70 m. Priėjus prie Juodųjų Lakajų ežero pamatysite ežero spalva, tada suprasite, kodėl vienas ežeras vadinasi Baltaisiais, o kitas Juodaisiais Lakajais. Čia sustojus yra gera proga aplankyti dvikamienę pušį, kuri auga visai šalia. Jos kamienas kelių metrų aukštyje pasidalinęs į 2 dalis. Ši pušis yra saugomas gamtos paminklas. Jos vietą žemėlapyje galite pamatyti paspaudę šią nuorodą >>

Tęskite žygį baidarėmis palei Ščiurio ragą. Nuplaukus apie 3 km priplauksite sąsiaurį, kuris jungia Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerus. Sąsiauris vadinamas Pertenio vardu. Iš jo baidare įplauksite į Juodųjų Lakajų ežerą.

Juodųjų Lakajų ežeras apaugęs miškais, kranto linija vingiuota, atabradas siauras, bet smėlėtas. Plaukite, baidares laikydami, šalia kairės kranto linijos. Maždaug už 3,8 km priplauksite Lakajos upės pradžią. Jos ištakos yra 1 km nuo Juodųjų Lakajų ežero galo, jums iš kairės pusės. Nepraplaukite!

Tik įplaukus į Lakajos upę, dešiniajame jos krante galite prišvartuoti baidares. Čia yra puiki stovyklavietė, kurioje galima statyti palapines ir kurti laužus.

Lakaja vingiuoja Labanoro regioninio parko miškais ir giriomis. Ji – vandeningiausias Žeimenos intakas. Lakajos upės baseine yra daug miškų ir ežerų, ji vandeninga ištisus metus. Upės plotis ties ištakomis – apie 10 – 15 m. Vėliau upės vaga susiaurėja iki 6 – 10 m. Lakajos upės ilgis apie 30 km. Lakajos teritorija paskelbta kraštovaizdžio draustiniu. Jame ypač turtinga gamta, klesti augalijos ir gyvūnijos įvairovė. Yra vietų, kur pasijuntate tarsi protėvių laikais – tik jūs, vešli, nepaliesta gamta, gilūs ežero vandenys ir dangaus žydrynė...

Toliau tęskite plaukimą baidarėmis nuo stovyklavietės. Leiskite baidares Lakaja pasroviui. Plaukiant iš pradžių teks aplenkti gausias medžių išvartas. Upė kol kas dar negili, bet toliau siaurėdama tampa vis gilesnė, kai kur juoduoja net 3 – 4 metrų gelmė. Tokiose vietose patariama maudytis atsargiai, nes po stačiais krantais kai kur upėn prasiveržia girios šaltiniai, gelmėje sudarydami daug šaltesnius už upės vandenį, stiprius sūkurius. Už 2,3 km nuo upės ištakų praplauksite Lakajos kaimą, kurį kerta Joniškio ir Labanoro vieškelio tiltas. Kadaise ten būta dviejų ant priešingų upės krantų prieš gerus 500 metų įkurtų kaimų – Šaltalankio ir Lakajos, vėliau abu pavadinti bendru Lakajos kaimo vardu.

Tolesnis plaukimas baidarėmis Lakajos upe tęsis vingiuota 8 km ilgio atkarpa. Šią atkarpą daugiausia sudaro salpinės (užliejamos) pievos, kurias įrėmina Labanoro pušynai. Praplauksite pro nedidelius Palakajo, Fedariškių kaimus (pastarąjį kadaise įkūrė nuo rusų caro Petro I persekiojimų į Lietuvą perbėgę sentikiai; tai primena ir savotiškas, Rytų Lietuvai nebūdingas šio pasakiško kaimelio statinių ir erdvių išplanavimas), kol galiausiai pasieksite nedidelį Aldikio ežerą.

Miškų supamo Aldikio plotas – apie 20 ha, jo dugną dengia storas dumblingas sluoksnis, krantai pelkėti, apaugę nendrėmis. Ežere klega gausybė vandens paukščių. Aldikio pakrantėse yra pastebėtas net į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytas jūrinis erelis – stambiausias plėšriųjų paukščių būrio atstovas Lietuvoje. Jūrinio erelio išskleistų sparnų plotis siekia iki 2,45 m. Lizdą šis galiūnas suka aukštai medžiuose, minta daugiausiai žuvimis ir mažais paukščiais.

Praplaukę apie 0,8 km išilgai Aldikio, surasite 1 km ilgio protaką, jungiančią Aldikio ir Lakajos ežerus. Protakos pradžioje dešinėje pusėje paliksite Paaldikio kaimą. Toliau protaka praplauksite nedidelį Žukaučiznos kaimą ir jo tiltą, tada pateksite į Lakajos ežerą.

Lakajos ežero plotas – apie 74 ha, per vidurį susiaurėjęs, kranto linija labai vingiuota. Šiaurės rytų ir pietiniai krantai aukšti, jų galai nuožulnūs ir pelkėti. Ežerą supa miškai.

Lakajos ežere baidares nukreipkite statmenai į kitą krantą. Nedideliame ežero iškyšulyje rasite jaukią stovyklavietę. Čia galite apsistoti nakvynei, statyti palapines ir kurti laužus.

Plaukimas 3-os dienos 20 km

Pradėdami antrą žygio baidarėmis dieną toliau plaukite apie 1 km išilgai Lakajos ežero iki susiaurėjimo. Nusiyrę dar apie 700 m, prieš kitą susiaurėjimą kairėje pusėje pastebėsite vietą, iš kur išteka Lakajos upė.

Toliau – gražiausia ir romantiška baidarių žygio Lakajos upe dalis – likę 17 km Lakajos upė srovens miškų apsuptyje. Galėsite gėrėtis pakrančių ir miško vaizdais, kurių grožis atsiveria tik plaukiant upe. Praplauksite jaukius Vilkaslasčio, Argirdiškės ir Lamaninos kaimus.

Už 4 km nuo Lamaninos kaimo Lakajos upės vandenis papildo laukinė Labanoro girių upė – Peršokšna. Ten, kur įteka Peršokšna, pajusite, kad upės srovė tapo dar vandeningesnė, stipresnė. Iki Lakajos santakos su Žeimena nuo čia teliko plaukti apie 7,3 km. Kuo arčiau santakos, tuo vingiuotesnė bus Lakajos upė. Galiausiai už kairėje Lakajos upės pusėje įsikūrusio Santakos kaimo įplauksite į visų Rytų Aukštaitijos upių ir ežerų motiną – Žeimeną.

Finišas

Įplaukus į Žeimeną baigsis ir Lakajos vingių maratonas. Nukeliavę Žeimenos upe apie 1,5 km pasieksite Liūlinės kaimą. Štai čia ir baigiasi 3 dienų plaukimas baidarėmis. Išsilaipinti reikia tuoj už betoninio tilto, dešinėje pusėje.