Baidarės Aiseta - Kiauna - Žeimena 3 d.

Ar norite ištirti tris garsiąsias Rytų Lietuvos upes – Aisetą, Kiauną ir Žeimeną? Jei taip – trijų dienų baidarių žygis prasideda stovyklavietėje, kuri įsikūrusi romantiško Aiseto ežero gale.

Plaukimas 1-os dienos 16 km

Aisetas – vienas ilgiausių ežerų Lietuvoje, antrasis po Asvejos. Tad pasirengę plaukti baidares nukreipkite į kairę pusę – pagal kranto liniją. Plaukite apie 140 m iki Aisetos upės ištakų. Taip patogiausia, nes kitu atveju teks plaukti 16 km iki kito Aiseto ežero galo ir grįžti atgal.

Nukeliavę apie 0,45 km nuo Aisetos upės ištakų, praplauksite po nediduku Paaisetės kaimo mediniu tiltu. Netrukus, praplaukę pro kelias kaimo sodybas ir keletą upės vingių, už 0,6 km atsidursite ištiesintoje 1,3 km ilgio Aisetos upės vagos atkarpoje, kurios krantai apaugę nendrėmis. Plaukimas šia nendrėmis apžėlusia atkarpa yra savotiškai įdomus, egzotiškas. Paskui maždaug 1,6 km Aisetos upė vingiuos iki Utenos – Švenčionėlių geležinkelio tilto. Praplaukę geležinkelio tiltą, pamatysite ir už jo esančias senojo geležinkelio tilto liekanas. Tada įveikiamas gamtinių kliūčių ruožas – paskutinioji 260 m ilgio Aisetos upės atkarpa, užgriozdinta  medžių užvartų. Galop įplauksite į Kiauno ežerą.

Kiauno ežere laikykitės arčiau dešinio kranto. Jis apaugęs miškingu pušynu, todėl esant geram orui ten ypač puikiai skamba aidas – galite prisiminti vaikystę ir pašūkauti...

Nuplaukę kokius 1,9 km Kiauno ežeru dešiniajame krante turite atrasti Kiaunos upės ištakas. Apie 100 m už ištakų stūkso nedidelė, nendrėmis apaugusi sala – puikus Kiaunos ištakų orientyras.

Kiauna – viena labiausiai vingiuotų Rytų Aukštaitijos upių, tad plaukti baidarėmis joje bus tikrai įdomu.

Nuo upės ištakų nukeliavę kiek daugiau nei 0,4 km, praplauksite pro Pakiaunio kaimą. Jame yra senovinė medinė dvaro sodyba, statyta  1900 – 1903 m., nutolusi nuo upės apie 150 m.

Pakiaunio kaimo gale praplauksite betoninį tiltą, už jo prasideda Kiaunos kraštovaizdžio draustinis. Toliau plauksite, stebėdami gražias Kiaunos upės pakrantes, miškus ir pelkių augmeniją. Nuo upės bus įdomu pamatyti šalia Kiaunos įsikūrusius nedidelius Stirninės, Jakutiškio, Vasiuliškės, Žvirbliškės, Kūrinių ir Kuklių kaimus. Bene „ekstremaliausia“ ir įspūdingiausia Kiaunos upės dalis prasideda nuo Vasiuliškio kaimo ir tęsiasi iki Kūrinių kaimo tilto. Šioje, mišku srovenančioje Kiaunos upės vagos atkarpoje teks įveikti apgaulingus, sraunius upės vingius ir medžių užvartas. Ši vieta – viena populiariausių tarp tų vandens turizmo aistruolių, kuriems patinka apsivertus su baidare maudytis Kiaunos upės vandenyse.

Maršruto atkarpoje iki Gilūto ežero baidarių nuomotojams pasiūlysime, kur apsistoti pirmos baidarių žygio dienos pabaigoje.

Plaukimas 2-os dienos 19 km

Praplaukę po Kūrinių kaime esančiu tiltu, jungiančiu Molėtų – Ignalinos kelią, kokius 2 km plauksite Kiaunos vaga, kurią supa medžių įrėminti upės krantai. Iš pradžių vaga labai vingiuota, tada – tiesi, papuošta gražia medžių alėja, kuri kartu su upe tarsi įsilieja į nedidelį Gilūto ežerą.

Įplaukę į Gilūtą baidares nukreipkite į kairę, rytų kryptimi ir apie 0,6 km plaukite iki protakos, jungiančios Gilūto ir Sekluočio ežerus. Šiuose ežeruose tikriausiai teks susidurti su šių vandenų šeimininkėmis – gulbėmis. Šie karališkieji paukščiai, pasitikdami svečius, visada demonstruoja savo grožį...

Ežerus jungiančios protakos pradžios dešinėje pusėje žaliuoja nedidelė, jauki pievelė, auksu švyti smėlėtas upės dugnas. Puiki vieta atokvėpiui ir maudynėms! Pasidžiaukite ja ir išlikite ekologiški. Gamtos mylėtojai, visi vandens turistai, labai prašome šią vietą palikti švarią ir tvarkingą.

Praplaukę 800 m ilgio ežerus jungiančią ir nendrėmis apaugusią protaką pateksite į Sekluočio ežerą. Plaukite išilgai ežero, rytų kryptimi. Ne veltui šis ežeras taip pavadintas – juo plaukiant baidarės dugnas sieks vešlią seklaus ežero augmeniją. Nuplaukę gerus 0,75 km iki ežero pabaigos sukite į dešinę, pietų kryptimi, ir plaukite iki pat upės ištakų.

Kiaunos upės dalis, ištekanti iš Sekluočio, kartais vadinama Kernauja. Iš karto už Sekluočio ežero yra Kuklių kaimas, išsidėstęs abipus upės krantų. Už jo plauksite pušynais besidriekiančia Kiaunos upės vaga. Kai nukeliausite 2 km, sulėtėjusi upės tėkmė jus atplukdys iki Kiaunos upės žiočių.

Kiauna – pirmasis, dešinysis Žeimenos upės intakas. Į Žeimeną ji įteka 4,30 km žemiau Žeimenos upės ištakų, prasidedančių Žeimenio ežere.

Žeimena – Rytų Aukštaitijos upių ir ežerų motina. Ji traukte traukia vandens turistus savo plačiais ir vaizdingais slėniais, smėlingais, pušynų gobiamais skardžiais, skaidriu vandeniu ir smėlėtu upės dugnu. Žeimena sužavi grakščiais vingiais, puikiomis stovyklavietėms prie krantų. Kelio čia nepastos dirbtinės ar gamtinės kliūtys. Vanduo visada skaidrus, srovė – rami ir vandeninga.

Žeimena – dešinysis Neries upės intakas. Jos ilgis nuo ištakų Žeimenio ežere – apie 82 km. Ji įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santaka. Žeimenos upės baseine gausu miškų, ežerų ir pelkių, dėl to ji vandeninga visais metų laikais. Jos aukštupį sudaro švariausi Lietuvos vandenys, ištekantys iš Aukštaitijos nacionalinio parko upių ir ežerų tinklo. Žeimenos vandenis papildo ir tokios Labanoro miškų upės, kaip Kiauna, Lakaja. Todėl ši Aukštaitijos „upių motina“ – viena švariausių Lietuvoje.

Žeimenos dešinieji intakai – Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Dubinga; kairieji – Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Skerdiksna.

Į Žeimeną įplauksite ties Kiaunos ir Žeimenos upių santakoje įsikūrusiu Šakališkės kaimu. Santakoje pasukite į dešinę ir paleiskite baidares pasroviui. Jeigu pageidaujate maloniai pailsėti ir išsimaudyti gražioje vietoje, paplaukę apie vieną kilometrą nuo santakos, pamatysite pušynu apaugusį smėlėtą krantą.

Tolesnė kelionė bus lengva ir graži. Žeimenos srovė vandeninga. Išskyrus upės vingius, jokių sudėtingų kliūčių nėra. Upės krantus nuostabiai įrėmina pušynai ar statūs, miškais apaugę slėnių šlaitai, siekiantys net iki 25 – 30 m aukščio. Kartais Žeimena vingiuoja užliejamomis ar pelkėtomis, nendrėmis apaugusiomis pievomis.

Už 1,7 km nuo santakos pamatysite prie dešinio Žeimenos kranto įsikūrusį kaimą – tai Naujoji Brasta, o dar už 3 km – Luknos kaimą. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas – Luknelė. Nors šios upės ilgis – apie 15 km, ji gana siaura, pilna medžių užvartų, tad vandens turizmui netinkama. Už Luknos kaimo maždaug už 5 km dešinėje pusėje įsikūręs Jusių kaimas. Ties juo į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė, atitekanti iš Sirgelio ežero. Jos srovė silpna, o žiotys apaugę meldais.

Ties Sirgėlos upės žiotimis ir baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija. Prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Santakos – Žeimenos upės žiočių. Ichtiologinio draustinio paskirtis – saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.

Paplaukę dar apie vieną kilometrą ir įveikus du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, į kurį savo ruožtu įteka Šventelės upė. Šventelė – pirmas kairysis Žeimenos intakas. Ši vieta – antros baidarių žygio dienos pabaiga. Todėl ties čia reikia surasti tinkamą vietą antrai stovyklavietei.

Plaukimas 3-os dienos 19 km

5 km žemiau Šventelės upės žiočių praplauksite pro betoninį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Štai čia ir prasideda kairiajame Žeimenos upės krante prieš kelis šimtmečius įsikūrusio Švenčionėlių miestelio ribos.

Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a. pabaigoje. Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje Viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo. Miestas pradėjo augti, kai 1862 m. buvo nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis, pastatyta geležinkelio stotis. Švenčionėliai buvo tapę geležinkelininkų miestu, nes pro miestą ėjo ir siaurasis Panevėžio – Lentupio geležinkelis, kurio atšaka siekė Adutiškį. 1900 m. miestelis kone visas sudegė, bet greitai buvo atstatytas. Pradėjo kurtis pramonės įmonės, 1907 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, įsteigta mokykla. 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. 1924 m. ten pradėjo dirbti degtukų šiaudelių fabrikas. Miestas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: buvo sunaikinta virš 200 miesto pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos buvo sušaudyta 8000 žmonių. Pokariu prasidėjo intensyvūs miesto atstatymo darbai.

Dabar Švenčionėliai – jaukus ir gražus miestas, pramonės, amatų bei mokymo ir kultūros centras. Norintys apsipirkti čia ras pakankamai aprūpintų parduotuvių, vaistinę, neblogą knygynėlį miesto centre, šiuolaikiškų kavinių.

Už 2 km nuo Kirulio tilto praplauksite pėsčiųjų tiltą, jungiantį kairėje upės pusėje išsidėsčiusį miestelį su kaimu dešinėje upės pusėje bei Švenčionėlių mišku. Už 3 km nuo pėsčiųjų tilto praplauksite dešinėje esantį kaimą, turinti savitą, įdomų vardą – Garnys. Iš karto už Garnio kaimo pamatysite pėsčiųjų tiltelį. Nuo čia iki finišo vietos dar lieka 8 km kelionės. Plaukdami, iki finišo likusia atkarpa, matysite gražias smėlio atodangas, upę supančius pušynus.

Finišas

Štai ir betoninis tiltas, šalia – Liūlinės kaimas. Čia yra 2 dienų baidarių žygio Žeimenos upe pabaiga. Išsilaipinti reikia dešinėje, iš karto už tilto.